Nuostabu ramiu, lėtu žingsniu apkeliauti dar vieną Kazuo Ishiguro sukurtą pasaulį. Knygų klube diskutavome: alternatyvų, futuristinį ar iš dalies atitinkantį dabartinį mūsų gyvenimą?
Tai knyga apie vienišumą ir bendrystę, jausmus, emocinį intelektą, pažinimą, proto galimybes, visuomenės normas ir jos ribų nepaisymą. Apie didesnius troškimus nei siekis išvengti vienatvės. Apie žmogaus esmę – širdį ar sielą – tai, kas ypatinga. Ar turime kiekvienas kažką daugiau nei kiti gali pastebėti, patirti ir perimti? Ar širdis turi ribas? Ar pėdsakai, kuriuos paliekame kituose, gali būti pakartoti?
Skaitant netikėtai iškilo ir asociacija apie šiuo metu nuolat lydintį neteisybės ir klaidos jausmą. Gal ir jums rezonuos.
„Niekad anksčiau nebuvau mačiusi ko nors, kas vienu metu siųstų tiek signalų, įspėjančių apie pyktį ir norą viską naikinti. Jo snukis, ragai, jo šaltos mane stebinčios akys – viskas gąsdino, bet jaučiau ir dar kažką, šį tą keistesnio ir gilesnio. Tą akimirką man atėjo jausmas, kad kažkokia klaida apskritai yra pats faktas, kad jam leista stovėti Saulės raštuose, kad šio buliaus vieta – kur nors giliai žemėje, būti užkapstytam purve ir tamsybėse, o jo buvimas ant žolės gali turėti baisių paskemių.“
Rekomenduoju imti, skaityti ir diskutuoti. Tikrai bus apie ką. O aš jau galiu drąsiai teigti, kad Kazuo Ishiguro – vienas mano mėgstamiausių rašytojų.
#knygurekomendacijos #knygųklubas #bookclubchoice #knygos #skaitymas #skaitau #kazuoishiguro #klarairsaulė
