Hektoras – sėkmingas psichiatras. Vieną dieną, pastebėjęs, kad daugėja pacientų, nesergančių jokia psichikos liga, nepatyrusių jokių gyvenimo sunkumų, tačiau vis tiek nelaimingų, Hektoras imasi nepaprastos užduoties – išsiaiškinti, kas yra laimė. Jo misija prasideda draugo aplankymu Kinijoje ir driekiasi per kitas pasaulio šalis. Savo laimės paieškų kelionėje Hektoras sutinka kinų vienuolį, įsimyli „prigesintų šviesų baro“ merginą, išsivaduoja iš nusikaltėlių ir mirties gniaužtų, semiasi bendrakeleivių bei vietinių gyventojų išminties, gauna mokslu pagrįstų žinių iš tikro laimės profesoriaus.
Pusę knygos perskaičiau su galvoje besisukančiais klausimais: „kas čia?“, „ką aš skaitau??“, „ar tai rimta?!”. Bandžiau suprasti, ar autorius kalba rimtai, truputį šaiposi iš skaitytojo ar toks savotiškas jo humoro jausmas… Stilius tikrai gana neįprastas. Pirmas įspūdis – tarsi rašytų vaikui, mažai išsilavinusiam žmogui ar itin jautrių nervų savininkui, kurį reikėtų apsaugoti nuo tam tikros informacijos. Tik perskaičius knygą supratau – marsiečiui. Kad net marsiečiui būtų aišku, apie ką čia! O čia gi apie laimę – jausmą, kurį apibūdinti žmogui yra sudėtinga. Čia ieškoma to, kas jai būdinga, ją sukelia ir palaiko. To bendro žmogiško laimės jausmo, kurį patiria bet kokio amžiaus, statuso, bet kurio žemės kampelio gyventojas.
Antrąją knygos pusę skaičiau daug smagiau – buvo įdomesnio veiksmo ir kartu šiek tiek mokslinės laimės jausmo analizės: kas ir kaip veikia mūsų smegenis, kokie laimės tyrimų rezultatai, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai lemia, ar būname laimingi. Nors ir gana paviršium, man tai buvo geriausia knygos dalis! Tai ką bendro apie žemės gyventojų laimę atrado Hektoras, keliaudamas po pasaulį? Kaip atrodo tas laimės sąrašas? Kodėl vieni žmonės visada laimingi, o kiti – ne? Viskas šioje trumputėje istorijoje. Knyga pramoginio pobūdžio, šmaikšti, su gera nuotaika, bet lengvai užkabina ir rimtas temas, tiek įvairių šalių socialines problemas, tiek laimės apskritai sampratą. Kūrinys tinka trumpam prasiblaškymui, kai apie rimtus dalykus norisi nerimtai. O ar laimė – rimtas reikalas?
