Etgar Keret apsakymų rinkiniai yra Izraelio kalėjimuose labiausiai skaitomos knygos. Numanote, kodėl? Paties autoriaus nuomone, todėl, kad jo apsakymai trumpi ir tinkami gebant neilgai sukoncentruoti dėmesį! E. Keret taip pat kuria grafinius romanus bei filmų scenarijus. Už savo kūrybą autorius yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Susipažinti su šio kultinio Izraelio rašytojo apsakymais rekomendavo miela skaitytoja Viktorija, kadaise kartu su manimi smagiai krimtusi sociologijos mokslus, o dabar pati gyvenanti Izraelyje. Draugės literatūriniu skoniu pasitikėjau ir likau visiškai sužavėta, ačiū!
E. Keret vadinamas jaunimo rašytoju ir juos jis tikrai sudomins. Tačiau neabejoju, jog patiks ir vyresniems, nebijantiems kartais necenzūruotos kalbos ir aštresnių pasisakymų. Man patinka graži literatūrinė kalba, bet nė kiek negąsdina ir gyvenimą atspindintys dialogai bei mintys. Tiesiai šviesiai, be pagražinimų, taip, kaip būna. Istorijos tikrai trumputės, tragikomiškos, dažnai siurrealistinės. Čia susidraugaujame su angelais ir demonais, persikeliame į kitus pasaulius, pasitinkame turistus – svečius iš pragaro. Į šį rinkinį įtraukta ir kiek ilgesnė apysaka „Knelerio laimingi stovyklautojai“, pagal kurią sukurtas pilnametražis filmas „Riešų pjaustytojai. Meilės istorija.“. Čia Keret perkelia mus į savižudžių pomirtinį pasaulį: kartu su jais dirbame, einame į barus, bendraujame, sprendžiame kito gyvenimo problemas, tarsi netyčia ir nereikšmingai, bet vis tik apmąstome gyvenimo (nesvarbu, kokiame pasaulyje) vertybes. Visi tekstai skleidžia tam tikras gerumo žinutes. Kad ir kaip vystytųsi ar baigtųsi istorija, kažkokiu stebuklingu būdu iš jos sklinda šviesa ir šiluma. Kaip man patiko! Ir pirmą kartą po ilgo laiko pavyko tiesiog mėgautis tekstu, o ne be galo į jį gilintis ir analizuoti! Gal už tai turėčiau būti dėkinga atostogoms, bet vis tik manau, kad didžiąja dalimi tai E. Keret nuopelnas. Jo stilius toks lengvas, įtraukiantis, užsukantis, kinematografiškas. Neveltui pagal jo apsakymus sukurta net kelios dešimtys trumpametražių filmų. Per kelis puslapius jis sugeba sumegzti, išvystyti puikias istorijas su charakteringais veikėjais ir netikėta pabaiga. Visada ji kažkokia kitokia. Kitoks ir šis rašytojas.
E. Keret istorijos kartais sunkiai suvokiamos, pilnos absurdiškų detalių, visiškai „nurautų“ veikėjų ir iš koto išverčiančių siužeto vingių. Man ši pažintis buvo nauja, neįprasta, bet itin maloni. Dar nebaigusi vienos apsakymų rinktinės, jau užsisakiau kitą. Tai, vadinas, ypač rekomenduoju!
