“Ar istorija išnyksta, jeigu parašyta krauju?”
Lietuvių kilmės JAV rašytoja Ruta Sepetys paprastai, bet jautriai pasakoja apie keturių jaunų žmonių: lietuvės medikės Joanos, vos penkiolikos lenkės Emilijos, iš Rytų Prūsijos kilusio Floriano ir vokiečio jūreivio Alfredo kelią bėgant nuo okupantų Antrojo pasaulinio karo metais. Baimė ir sielą veriantys prisiminimai – jų nuolatiniai palydovai kelyje į laisvę su “Wilhelm Gustloff” – evakuacijai skirtu laivu.
Likimas – tai medžiotojas, kaltė, gėda, baimė. Su šiais karo sukurtais vidiniais demonais kasdien kovoja knygos personažai. Jie bėga ne tik nuo okupantų ir karo žiaurumų, bet bando išsilaisvinti ir nuo savo jausmų. Skaitant kiek sunkiau į juos įsijausti, nes pasakojama iš kelių žmonių perspektyvos. Kita vertus, istorija atskleidžiama visapusiškiau, nors ir ne taip giliai.
Pasakojimas atskleidžia ne tik nevaldomą blogį, neaprėpiamą skausmą ir bejėgiškumą, bet ir nežmoniškom aplinkybėm išliekantį gerumą, empatiją, narsą, net juoką ir užgimstančią draugystę bei meilę… Istorinė dokumentika pateikia bejausmius skaičius, bet už kiekvieno iš jų glūdi tragiška istorija. “Druska jūrai” – grožinis istorinės literatūros kūrinys, tačiau rekomenduočiau perskaityti jo atsiradimo aplinkybes, pasakojimo kontekstą, šaltinius (nemažai informacijos pateikiama knygos pabaigoje). Tikiu, kad tai padės geriau įsijausti į veikėjų išgyvenimus. Kai suvoki, kad galbūt ne visiškai tiksliai, bet tai visgi įvyko, istorija paliečia stipriau.
Autorė ištraukia iš istorinės užmaršties svarbų įvykį ir įdomiai pateikia jį patrauklia daugumai forma. Tikiu, jog ši knyga į atmintį ir širdį įstrigs ilgam. Ji skatina permąstyti ir iš naujo įvertinti tai, ką turime dabar. Tai, kas vyko Pasaulinių karų metu. Kodėl taip mažai kalbama apie didžiausias katastrofas? Ar dabartinė taika nėra trapi? Pasakojimas iš tiesų kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Ne kartą skaitydama klausiau savęs: “O kaip aš pasielgčiau šioje situacijoje?” Be to, ir pats siužetas nestokoja paslapčių, prikaustančių skaitytojo dėmesį iki pat paskutinio puslapio.
