Jei ne patikimo žmogaus rekomendacija, ši knyga mano rankose nebūtų atsivertusi. Pavadinimas, aprašymas, galiausiai knygos apipavidalinimas verčia galvoti, kad tai patarimų knyga, kuri ne tik išmokys mylėti save, bet ir išgelbės bet kokią santuoką. Tačiau turinys nuo pat pradžių nustebino!
Autorė – žurnalistė ir psichoterapeutė, todėl tekstu itin atvirai, šmaikščiai ir vaizdingai perteikia psichologines įžvalgas, iliustruodama jas įvairiomis istorijomis, tiek iš savo darbo, tiek asmeninės patirties. Taip, joje daug dėmesio skiriama tarpusavio santykiams, partnerystei, šeimai, tačiau didžiausias akcentas – išmokti atpažinti ir gydyti savo sielos žaizdas. Zurhorst paprastai ir įdomiai pasakoja jų susiformavimo ir veikimo mechanizmą. Visi žaizdų turime iš skirtingų gyvenimo etapų ir atsinešame jas į savo santykius. Todėl ir sėdi su mumis prie bendro stalo kūdikis, vaikas, paauglys… Kiekvienas su savo neišpildytais poreikiais – žaizdomis, kurias turime pagydyti. Vienam reikia ypatingo dėmesio, kitam – patvirtinimo, trečiam – šilumos, rūpesčio ir t.t. Įdomiausia, jog kas mus labiausiai žeidžia ir skaudina, mes ryškiausiai matome kituose. Ir kuo santykis artimesnis, tuo mes daugiau matome, piktinamės, bandome paslėpti savo žaizdas ir nuo to sunkaus, slegiančio santykio pabėgti. O tada greičiausiai ir vėl kartosime visą ciklą iš naujo. Ar tikrai žmonės nuolat pasirenka netinkamus partnerius? Vis neranda to vienintelio (-ės)? O gal gerai nepažįsta patys savęs ir nepasimoko iš praeities klaidų?
Eva-Maria Zurhorst pabrėžia, kaip svarbu gyventi savo gyvenimą, kovoti už savo tiesą, klausytis savo širdies, nepaisant to, ko iš mūsų tikisi kiti ar mes patys. Autorė teigia, jog tuščias pasiaukojimas niekur neveda. Ypač jautriai tokias bangas gaudo mūsų vaikai. Jie jaučia, kada mes esame netikri ir veikiame tik dėl to, jog turėtume pateisinti savo ar kitų lūkesčius. Autorė nesiūlo numoti ranka į visuomenės normas ar kito žmogaus poreikius. Atvirkščiai, ji pabrėžia, kad nepaprastai svarbu išmokti priimti ir gerbti kitoniškumą.
Knygoje taip pat nemažai dėmesio skiriama moteriškumui, vyriškumui ir jų transformacijai, kūniškai meilei, bendravimui su savo vaikais, skyryboms… Iš tiesų, ji aprėpia gana daug susijusių temų.
Tai kaip vis dėlto gyventi autentiškai? Kaip prisišaukti tos meilės sau ir kitiems? Paslapties neatskleisiu, tik pasakysiu, kad optimizmo ir dvasingumo “Mylėk save” nestokoja.
