Kokia įtraukianti istorija buvo! Gal keistai nuskambės trilerių ir serijinių žudikų kontekste, bet nuoširdžiai mėgavausi poilsiu skaitant šią knygą nuo pirmo iki paskutinio puslapio.
Tai apie ką? Zoja – teismo psichologė ekspertė, kurianti psichologinius portretus asmenų, padariusių nusikaltimus (sociologei – kriminologei neapsiverčia liežuvis vartoti sąvoką „nusikaltėliai“, nors kalbant apie serijinius žudikus turbūt kaip pavadinsi, taip nebepagadinsi reikalo… ). Teitumas – Zojos naujasis partneris, specialusis agentas, „paaukštintas“ iš kito skyriaus. Kolegos pasineria į paieškas serijinio žudiko, savo aukas pasmaugiančio, balzamuojančio ir paliekančio viešose vietose tokiomis pozomis, tarsi jos būtų gyvos. Tačiau Zoja šioje istorijoje ne tik bando perprasti žiauraus žudiko motyvus ir jį susekti, bet ir pati tampa persekiojama. Metų metus jai siunčiamų paslaptingų laiškų istorija po truputį atsiskleidžia autoriui vis nukeliant skaitytoją į Zojos paauglystėje nutikusius šiurpius įvykius.
Taigi, pagrindiniai istorijos veikėjai man pasirodė nuoseklūs, saviti ir todėl žavūs. Zojos uždarumas, šaltumas, įžvalgumas, ryžtas ir Teitumo laisvumas, taisyklių nepaisymas, komiškos fantazijos, kiek per didelis pasitikėjimas savo jėgomis tarsi papildė vienas kitą. Autoriaus humoro jausmas švelnino istorijos žiaurumą, juokiausi balsu iš Teitumo katino sociopato ir šėlstančio senelio. Kartu tai ne tik lengvu siužetu įtraukianti istorija, bet ir šiek tiek apšviečianti knyga – čia rasit lengvai įpintos informacijos apie psichopatiją apskritai, serijinius žudikus ir jų bruožus. Man asmeniškai akys ir smegenys vartėsi skaitant šios istorijos žudiko iškreiptas fantazijas ir siekį jas įgyvendinti. Smegenys laukia tęsinio!
