Britų šeima atostogauja nuobodžiame mažame Anglijos miestelyje. Visi keturi šeimos nariai gyvena savo iš šalies įprastą, o viduje be galo skirtingą, paslaptingą, pilną gilių jausmų, apie kuriuos kiti nė nenutuokia, gyvenimą. Vieną dieną į jų senove dvelkiančio namelio duris pasibeldžia nepažįstama keista mergina Amber, kaipmat keičianti jų kasdienybę. Kas toji Amber, iš kur atkeliavo ir kodėl ji čia?
Kitokia knyga – pirmiausia šauna į galvą. Labiausiai savo forma. Kūrinys parašytas iš penkių perspektyvų, kurių kiekvienai būdinga labai savita kalba, kintantis mąstymo būdas. Kartais veikėjų sąmonės ar pasąmonės srautui suvokti prireikia daugiau pastangų. Skaitytojui, mėgstančiam veiksmą ir intrigas, ši knyga atneš mažiau džiaugsmo. Čia gausu apmąstymų: savianalizės, pasaulio ir tarpusavio santykių nagrinėjimo. Nepaisant to, skaičiau ją gana lengvai, ne kartą veikėjai sukėlė šypseną ar net prajuokino savo fantazijomis, itin gyvais ir vaizdingais palyginimais.
Neišduosiu, kokiu būdu Amber keitė Evos, Maiklo, Magnuso ir Astridos gyvenimą, kiekvieno atskirai ir skirtingai, ir jų visų kartu. O ir pati autorė išlieka gana paslaptinga. O gal Amber gali būti bet kas, atsitiktinis? Gal ji tik mūsų galvose?
Dar tai knyga apie žmones šiuolaikiniame triukšme: vaizdų, garsų, daiktų, vartojimo… Apie tai, kaip nelengva šiame siautulyje išgirsti savo vidinį balsą, o dar sunkiau – kito, nors ir artimo, žmogaus.
“Manyčiau, man labiausiai patiko, kai čia visiškai nieko nebuvo, sako Magnusas. Kai galėjai pereiti per kambarį, kuriame visiškai nieko nėra.
Ir mes visi vienas kitą visai kitaip girdėjome, kai vaikščiodavome ar kalbėdavomės; net ir kvėpavimas girdėjosi kitaip, sako Astrida.”
