„Jos išlikimą lėmė gebėjimas pamiršti.“ Noriko – nuo mažumės gyvenimo vingių mėtoma ir vėtoma. Kaskart savaip atsitiesia ir nepraranda tikėjimo gėriu, šeimos vertybėmis, tikra draugyste ir nuoširdžia meile. Istorija gana lėta, muzikali, pripildyta jausmų, vidinių išgyvenimų, stiprių emocijų. Ne tik muzikos, bet ir gamtos mylėtojams ši istorija galėtų pasirodyti artima – ne veltui ir pavadinime …
Man ši knyga buvo pilna naudingų patarimų ir priminimų, leidžiančių ir vėl sugrįžti prie to, kas man pačiai svarbu auginant dukrą. Be to, tai ir pirmoji mano išklausyta audio knyga. Klausydama dariausi sau šiokį tokį konspektą – gal pasidalintos mintys bus naudingos ir jums. Tiesa, atskirai penkių meilės kalbų neaptarsiu. “Vienas subrendusio žmogaus bruožų yra …
Gary Chapman, Ross Campbell „Penkios vaikų meilės kalbos“ Read More »
Šie atsiminimai ne tik Prancūzijoje, bet ir mano viduje sukėlė tikras audras. Būtų keista, jei nesukeltų. Tai tikrai atvira, šokiruojanti knyga, kurioje autorė pasakoja apie savo paauglystę ir santykius su penkiasdešimtmečiu rašytoju Gabrieliu Matzneffu. Tačiau tai ne vien paprastas atpasakojimas. Vanessa Springora plačiau nagrinėja šią gerokai didesnio masto viešą paslaptį – intelektualų, menininkų seksualinius santykius …
Vanessa Springora „Abipusiu sutikimu. (Ne)uždraustų santykių istorija“ Read More »
„Nebenoriu gyventi kaip anksčiau – dėl kitų žmonių, pagal jų nuostatas ir įsivaizdavimus. Ne taip reikia gyventi. Bent jau aš taip daugiau nebenoriu.“ (p. 25) Edė ir Luisas jau nugyveno savo ilgus nelengvus gyvenimus. Visai šalia vienas kito, kaimynystėje. Dabar tarsi belieka laukti, kol saulė visiškai pasislėps už horizonto. Tik Edei taip neatrodo. Vieną vakarą …
Kokia įtraukianti istorija buvo! Gal keistai nuskambės trilerių ir serijinių žudikų kontekste, bet nuoširdžiai mėgavausi poilsiu skaitant šią knygą nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Tai apie ką? Zoja – teismo psichologė ekspertė, kurianti psichologinius portretus asmenų, padariusių nusikaltimus (sociologei – kriminologei neapsiverčia liežuvis vartoti sąvoką „nusikaltėliai“, nors kalbant apie serijinius žudikus turbūt kaip pavadinsi, taip …
Ilgai dėliojau mintis apie šią knygą. Tiek dviprasmiškų įspūdžių šiemet nepaliko nei viena perskaityta knyga. Tikriausiai dėl nugarėlėje minimos autorės ilgametės patirties dirbant psichoterapeute, turėjau šiam romanui tikrai daug lūkesčių. Tad nežinau, ar įtaką ir padarė tos nepamatuotos viltys, bet jau skaitydama pasijutau gaunanti ne visai tai, ko tikėjausi… Apie šį psichoterapinį romaną nuo pradžių. …
Genovaitė Bončkutė-Petronienė „Pakelk mane aukštai“ Read More »
Šią istoriją man vis norėjosi imti į rankas, glostyti, glausti prie širdies. Ją pavergė vaikiškas nuoširdumas ir atvirumas, o naivi ir šmaikšti berniuko išmintis ne kartą privertė juoktis balsu. Dar visai vaikas, aštuonmetis Amerigas, kartu su kitais skurdžios pietinės Italijos draugais sėda į traukinį ir iškeliauja šiaurėn – patirti geresnės kasdienybės solidarumo idėja susižavėjusių komunistų …
„<…> kasdienybė tapo guminė, netikra, tarsi aptraukta celofanu, per kurį nepavyksta apčiuopti nė trupučio dvasios“ (G. Bončkutė-Petronienė „Pakelk mane aukštai“, p. 21). Pažįstama ši apleisto kiauto būsena? O iš ko gi susideda tas mūsų vidus? Kuo jis užpildomas? To paties klausė ir skaityto psichoterapinio romano veikėja. Nuveiktais darbais? Jausmais? Kitų nuomone? Viskuo kartu? Gal mūsų …
Buvo mano gyvenime etapas, kai galvojau, kad visi kiti yra kažkuo geresni. Gražesni. Protingesni. Laisvesni. Labiau verti. Visko! Ir nesvarbu, kad artimieji, draugai ir pažįstami tuo metu sakė: “gerai varai!”, “kaip spėji?!”, “kokia stipri, tankas, you rock!…” Mano galvoje tuo tarpu: “nieko ypatingo čia nedarau…”, “galėčiau dešimt kartų daugiau padaryt”, “ir išvis čia ne mano …
16 tikrų istorijų, perduodančių svarbią žinią ir atspindinčių tikriausiai daugelio žmonių, išgyvenusių juodus etapus, kelią. Tai knyga, galinti paliesti ne vieno iš mūsų širdis, tik iš skirtingų kampų. Palietė ir mano. Sukėlė ir liūdesio, ir džiaugsmo, privertė iš naujo susitikti ir paglostyti savo demonus… O jei tai ne apie mus, tai gal apie kenčiantį artimą, …
